Teisumas ir išmintis
1Mylėkite teisumą, žemės valdovai,
būkite atviri Viešpačiui,
ieškokite jo tyra širdimi.
2Juk jis leidžiasi surandamas tų, kurie jo negundo,
jis pats apsireiškia tiems, kurie juo pasitiki.
3Sukti svarstymai atitolina žmones nuo Dievo,
o jo bandoma galybė apstulbina kvailius.
4Išmintis niekada neateis į piktos valios sielą,
negyvens nuodėmės pavergtame kūne.
5Juk šventoji auklėjimo dvasia bėgs nuo apgaulės,
pasitrauks nuo kvailų svarstymų
ir bus išguita ateinančios neteisybės.
6Išmintis yra žmogų mylinti dvasia,
tačiau ji neišlaisvina piktžodžiautojo
iš jo žodžių kaltės,
nes Dievas yra jo slapčiausių minčių liudytojas,
tikrai stebi žmogaus širdį ir klausosi jo liežuvio.
7Juk Viešpaties dvasia pripildo pasaulį,
ir tas, kuris visa palaiko, žino, ką žmogus sako,
8todėl nė vienas, kalbantis pikta, neliks neišgirstas,
ir neaplenks jo teisingumas.
9Nedorėlio kėslai bus ištirti,
ir pranešimas apie jo žodžius pasieks Viešpatį,
paliudydamas jo nusikaltimus.
10Budri ausis girdi visa,
net murmėjimo šnabždesys neliks neišgirstas.
11Tad saugokitės tuščio murmėjimo,
sulaikykite liežuvį nuo šmeižtų,
nes ir slapta tartas žodis nelieka be atgarsio,
o meluojanti burna sunaikina sielą.
12Nesipirškite mirčiai savo gyvenimo paklydimais,
neužsitraukite žūties savo rankų darbais.
13Dievas nepadarė mirties
ir nesidžiaugia gyvųjų žūtimi,
14jis sukūrė visa, kad būtų.
Visi pasaulio kūriniai savaime sveiki,
jie neturi mirtinų nuodų,
mirusiųjų pasaulis žemėje neviešpatauja,
15nes teisumas nemarus.
Nedorėlių samprotavimai
16Bet nedori žmonės darbu ir žodžiu prisišaukė mirtį,
laikydami ją drauge,
ilgėjosi jos ir sudarė su ja sandorą,
nes jiems dera būti kartu su ja.